Etninė kultūra ir Nematerialus kultūros paveldas

Ètninė kultūrà, liáudies kultūrà, etninio darinio narių gyvenimo realijų, narių funkcijų, gamybos, kūrybos ir kitos veiklos tradicijų, adaptacijos principų visuma. Etninė kultūra laiko atžvilgiu skirstoma į istorinę, apimančią laikotarpį nuo pirmųjų žinių apie etninius darinius iki naujausiųjų laikų, ir šiuolaikinę. Pagal etninės kultūros realijų pobūdį skirstoma į materialinę, dvasinę ir socialinę, pagal funkciją – vidinio gyvenimo būdo ir išorinės raiškos, pagal socialinę priklausomybę – elito, liaudies ir skurdo. Skiriama kaimo ir miesto, smulkių lokalių, amžiaus, interesų ir kitų grupių etninės subkultūros. Etninė kultūra yra naujovėms atvira sistema, nuolat visų etninio darinio narių kūrybiškai atnaujinama. Etninės kultūros realijų stabilumas ir jų kitimo dinamika priklauso nuo konkrečioje teritorijoje vyraujančios kultūrinės informacijos sklidimo krypties. (Merkienė, I. R., Etninė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija.)

Nematerialùs kultū̃ros pāveldas yra ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės – tai, ką bendruomenės, grupės ar pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. (Junevičienė, A., Nematerialus kultūros paveldas. Visuotinė lietuvių enciklopedija.)

Ramučių kultūros centras – turintis savo istoriją, bet šiuolaikiškas kultūros centras pačioje Kauno rajono širdyje. Ramučių kultūros centras – tai kūrybingų žmonių bendruomenė, tai šiuolaikiškas požiūris į Kauno rajono kultūrą. Čia nebelieka senųjų tradicijų ar šiuolaikinio meno atskirties – jie tampa vienas kitą papildančiu veiksniu, kuriančiu naują požiūrį į Kauno rajono kultūrą. Greta senosios kultūros tradicijas ir menus atstovaujančiu kolektyvus, pritraukiame naujas ir aktualias menų bei kūrybinių industrijų sritis, apimančias tautodailę, architektūrą, tekstilę, šiuolaikinę muziką, šokį, fotografiją ir kitas.

Kultūros centras dalinasi ne tik etnine kultūra, bet ir žiniomis – Ramučių kultūros centras vykdo įvairią edukacinę ar šviečiamąją veiklą, organizuoja skirtingus mokymus, seminarus, festivalius, bei kūrybines dirbtuves.

ANSAMBLIAI IR STUDIJOS

Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia”.

Veiklos pradžia: 1998 m. vasario 16 d.

Kolektyvo meninė kategorija: I kategorija.

Narių skaičius: 27.

Vadovė: Jolanta Balnytė (+370 60975311).

Vadovės credo: Etno skrynią galima atrasti kiekviename žmoguje.

Folkloro ansamblis „Viešia“ susibūrė 1998 m. Kauno rajono Neveronių kultūros centre. Kolektyvas pavadintas upės, tekančios per Neveronis, vardu. Tai šeimų, puoselėjančių senąsias tradicijas ir liaudies kūrybą sambūris. Drauge kalendorines šventes švenčia, liaudies dainas dainuoja ir tradicinius šokius šoka, koncertuoja tėvai, vaikai ir seneliai. Vyriausiam dalyviui – 80, jauniausiai – 5 metai. Šiam kolektyvui nuo 1999 m. vadovauja kūrybinių idėjų ir polėkio nestokojanti Jolanta Balnytė.

1 pav. Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia”.

„Viešios“ repertuarą sudaro Kauno rajono ir Neveronių apylinkių ekspedicinė, archyvinė medžiaga. Kadangi dalyviai kilę iš skirtingų Lietuvos vietų, tai atlieka įvairių Lietuvos regionų liaudies dainas, sutartines, tradicinius šokius, instrumentinę muziką.

2 pav. Logotipą sukūrė 2018 m. RKC dailininkė Jolita Juščienė.

TRADICINĖS ŠVENTĖS IR RENGINIAI

Drauge su vadove J. Balnyte ansambliečiai, telkdami Neveronių bendruomenes, organizuoja tradicinius renginius:

Advento vakarai;
Atvelykio šventes;
Joninių šventė;
Folkloro ansamblių sambūriai ir festivaliai;
Edukacijos ir kita.

„Viešia“ nuolat kviečiama dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose, tarptautiniuose festivaliuose:

„Baltica“,
„Atataria lamzdžiai“,
„Parbėg laivelis“,
„Saulės žiedas“,
„Skamba, skamba kankliai“,
„Tek saulužė ant maračių“,
„Ant vandens“ ir kt.

Ansamblio dalyviai koncertuoja pasipuošę kiekvienas savo regiono tautiniais drabužiais. 2017 m. Nacionaliniame lietuvių tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ jie tapo folkloro grupės tautinio kostiumo nugalėtojais.

3 pav. Folkloro ansamblis „Viešia“ tautiniai kostiumai.

2018 metais folkloro ansamblis „Viešia“ tapo „Geriausiu krašto folkloro ansambliu ir jo vadovu” laureatais ir pelnė aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą – „Aukso paukštę“.

2022 metais „Viešia“ drauge su vadove Jolanta Balnyte pakvietė visus mylinčius folkorą ir etninę kultūrą į du respublikinius folkloro festivalius Kauno rajone: „Obelynės Žolinę“ ir „Sukutynę“.

Taip pat folkloro ansamblis daug koncertavo, pristatė naujas programas, tautinį kostiumą, pravedė edukacinę programą „Supinsma kaselas“…

4 pav. Folkloro ansamblis „Viešia“ kapela.

PROJEKTINĖ VEIKLA

Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“ 2022 metais dalyvavo šiuose festivaliuose ir renginiuose bei projektuose :

„Jurginės“ Palangoje,
„Skamba skamba kankliai“ Vilniuje,
Roberto Magro spektaklyje „Vizijos“ Kauno rajone, Bubiuose ir Italijoje ,
„Tek saulužė ant maračių“ Nidoje,
„Obelynės Žolinė“ Ringauduose,
„Sukutynė“ Ramučiuose,
„Skambantys raštai“ Kaune.

5 pav. Folkloro ansamblio „Viešia“ moterys.

NEMATERIALAUS KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ SĄVADAS

6 pav. Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia”.