Nors advento laikotarpis yra siejamas su rimtimi bei susikaupimu, senajame mūsų kaime kadaise vyravo itin gražus paprotys – susirinkti viso kaimo žmonėms vienoje troboje, dirbti tam tikrus darbus. Neretai tokie darbo vakarojimai užtrukdavo ilgai, iki vidurnakčio, kartais dar ilgiau. O kad darbai neprailgtų, žmonės kalbėjosi,mindavo mįsles, sekė pasakas, žaidė žaidimus, dainuodavo advento dainas, eidavo ratelius. Svarbu buvo iki Kūčių aplankyti kaimynus, grąžinti skolas ir susitaikyti.
Šiuo metu advento-Kalėdų dainos vis dar dainuojamos, bet kitaip. Dabar šios dainos žmonėms reiškia jau kitus dalykus. Seniau jų savita simbolinė kalba tarsi užpildė advento ir Kalėdų laikotarpio apeiginį turinį, o šiais laikais kalendorinių dainų išgirsti daugiausia progų – folklorinių ir etnografinių ansamblių koncertuose.
O ir dainuojamos Advento-Kalėdų dainos šiandien kitais tikslais – pramoginiais ir pažintiniais. Šiuolaikiniai kūrėjai tokių dainų pagrindu yra sukūrę nemažai puikių improvizacijų, kurios priimtinos ir jaunimui, ir senimui. Misija – priminti krašto tradicijas ir suvirpinti širdis.
Gražios Advento misijos – aplankyti svetur gyvenančius tautiečius ir priminti jiems senąsias tradicijas – ėmėsi Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia”. Artėjant Adventui ansambliečiai lapkričio 26 d.–gruodžio 1 d. apsilankė Liuksemburgo lietuvių ir lituanistinės mokyklos „Avilys“ bendruomenėse. Folkloro ansamblis parodė etnomisteriją „Elnias devyniaragis“ ir pravedė smagias adventines edukacijas. „Esu tikra, kad mūsų dainos pradžiugino žmonių, išsiilgusių savo krašto tradicijų, širdis. Jie pajuto melodijų ir tekstų magiją, o kartu dainuodami juto estetinį malonumą, – įspūdžiais dalinosi Kauno rajono Ramučių kultūros centro etnografė, folkloro ansamblio „Viešia“ vadovė Jolanta Balnytė. – Vaikams patiko edukacijos, jie mielai dalyvavo visose veiklose, tryško smagiomis emocijomis.”
Naujos patirtys ir kalėdinė miestų dvasia. Smalsūs ansambliečiai išvykoje ne tik pristatė koncertinę programą, bet ir patys godžiai sėmė naujas patirtis ir įspūdžius. Turiningu kelionės maršrutu Niurnbergas–Tryras–Liuksemburgas–Viurcburgas ansamblį lydėjo šaunūs lietuviai gidai Orinta, Elena, Robertas ir Daiva, kurie supažindino su kitų šalių miestais, jų istorija, aprodė žymiausias miestų vietas, nepakartojamus senamiesčius.
Lenkijos sostinėje Varšuvoje ansamblio nariai pamatė Lenkiją valdžiusių karalių pilį, Žygimanto III Vazos koloną, Šv. Onos bažnyčią, barbakaną bei gotikinę Šv. Jono katedrą, pasivaikščiojo viena svarbiausių visoje Varšuvoje gatve – Karališkuoju keliu, jungiančiu Pilies aikštę ir Vilanovo rūmus.
Niurnberge, antrajame pagal dydį mieste Bavarijos žemėje pietų Vokietijoje, keliauninkai aplankė imperatoriškąją Kaiserburgo pilį, pasivaikščiojo senamiesčio gatvelėmis, apžiūrėjo Pilato ir Diurerio namus, Šv. Dvasios ligoninę, grožėjosi miesto rotuše bei Dievo Motinos bažnyčia. Ir, žinoma, tikrąjį Bavarijos žavesį pajuto paragavę žymiųjų Niurnbergo dešrelių ir meduolių.
Daugybę naujų pažintinių įspūdžių visi patyrė Tryre – Mozelio slėnio sostinėje. Šio miesto vizitinė kortelė –Porta Nigra vartai. Sužavėjo imperatorių buveinė, seniausia Vokietijoje Šv. Petro katedra, gotikinio stiliaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir kiti istoriniai objektai.
„Neįtikėtinai žavus pasirodė Liuksemburgas, – įspūdžiais dalijosi ansambliečiai. – Miestas išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su gynybiniais bokštais. Jame gausu poilsio vietų, nepriekaištingai sutvarkytų parkų“.
Kelionės pabaigoje dar buvo aplankyta Žemutinės Frankonijos sostinė ir vyndarystės centras Viurcburgas.
„Džiaugiamės, kad skleisdami savo tautos etnokultūrą, praturtiname ir savo akiratį, – prasminga kelione džiaugiasi „Viešios“ vadovė Jolanta. – Visos kelionės metu miestuose ir miesteliuose kvepėjo meduoliais, skambėjo kalėdinės giesmės, vyko kalėdiniai turgeliai, koncertai, kulinarinio paveldo pristatymai, kurie
šią koncertinę kelionę padarė ypatingą“.
