Lapkričio mėnesį Ramučių kultūros centrui priklausančiose Neveronių, Ramučių, Domeikavos, Lapių ir Voškonių laisvalaikio salėse vyko edukacinės popietės– mokymai šeimoms „Tradicinių sodų rišimas“. Edukacijas vedė tautodailininkė Irma Čiapaitė, kuri atskleidė tradicinio sodo rišimo subtilumus ir vingrybes. Šios edukacijos yra viena iš sudedamųjų etnokultūrinio projekto „Bundantys raštai“ dalių, kurį įgyvendina Ramučių kultūros centras.
Šiaudų sodai – viena iš seniausių tradicinio meno šakų. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi Baltų kultūros dalis, atspindinti senąją pasaulėžiūrą, tradicijas.
Lietuviškasis šiaudinis sodas – tai tarsi sumažintas „pasaulio modelis“. Jis buvo rišamas vestuvėms, krikštynoms, per kalendorines šventes. Sodą kabindavo garbingiausioje vietoje, virš stalo. Tai būdavo sakralinė namų erdvė. Palubėje kabantis sodas siedavosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis.
Naudojant, iš pažiūros, paprastas medžiagas sukuriamas nuostabus trimatis, meno kūrinys, reikalaujantis didelio susikaupimo, kantrybės ir patirties. Galbūt dėl šių priežasčių šiaudų sodų pynimo tradicija, tarsi kraitis, perduodama iškartos į kartą.
Projektu siekiama, kad etnokultūrinės veiklos taptų tradicinėmis Ramučių kultūros centro aptarnaujamose teritorijose. Kiekvienos bendruomenės narių atskiras šiaudines detales – „reketukus“, tautodailininkė Irma Čiapaitė sujungė ir surišo bendrą Šimtmečio sodą, tarsi primindama visiems, kad esame stiprūs vienybėje , bendrystėje ir tradicijų puoselėjime.
Etnografė Jolanta Balnytė
