Kai dainos liejasi kaip upė: 27-asis folkloro ansamblio „Viešia“ kūrybinės veiklos sezonas
27-uosius metus skaičiuojantis folkloro ansamblis „Viešia“ – gyvybingas, šiltas ir spalvingas kolektyvas, kuriantis jaukią bendrystės atmosferą kiekviename susibūrime. Tai šeimų, puoselėjančių senąsias tradicijas ir liaudies kūrybą, sambūris. Visi drauge švenčia kalendorines šventes, dainuoja ir šoka, tėvai ir seneliai koncertuoja kartu su vaikais.
Ansamblio išskirtinumas – unikalūs kostiumai ir skirtingų regionų folkloras
„„Viešia“ – tai ne tik koncertai scenoje, bet ir gyvi susitikimai su klausytojais, dainos prie stalo, šokiai kieme ar aikštėje, – sako kūrybinių idėjų ir polėkio kupina ansamblio vadovė J. Balnytė. – Ansamblio nariams folkloras nėra tik praeitis – tai mūsų šiandienos džiaugsmas ir troškimas dalintis lietuvišku folkloru taip, kad jis būtų gyvas, linksmas ir visiems artimas.“
„Viešios“ repertuarą sudaro Kauno rajono ir Neveronių apylinkių ekspedicinė, archyvinė medžiaga. Iš skirtingų Lietuvos vietų kilę dalyviai koncertuoja pasipuošę kiekvienas savo regiono tautiniais drabužiais, atlieka įvairių Lietuvos regionų liaudies dainas, sutartines, tradicinius šokius, instrumentinę muziką. Kasmet kolektyvas parengia 2–3 unikalias folkloro programas, dalyvauja projektuose, organizuoja advento vakarus, Atvelykio šventes, Jonines ir kt.
Prasmingos kūrybinių mokymų patirtys
Kolektyvo nariai neapsiriboja tik koncertine veikla. Savo veikloje su žiūrovais jie neretai bendrauja neformaliai, pristatydami savo dėvimus tautinius drabužius, demonstruodami muzikinius gebėjimus, todėl neformaliuose mokymuose mielai gilinasi į muzikavimo tradicijas, išbando įvairius naujus muzikinius instrumentus. Sausio mėnesį etnomuzikavimo stovykloje ansambliečiai supažindino su grojimo smuiku, bandonija, basetle, armonika subtilybėmis.
„Tai geros patirtys ir prasmingas laisvalaikio praleidimas, – sako Danutė Čepkauskienė. – Tokie susitikimai ir mokymai atveria dar gilesnius mūsų praeities klodus, kurie išties yra neišsemiami.”
Nuo meilės dainų iki išskirtinių programų
Sezonui atėjus į pabaigą, ansamblis „Viešia” skaičiuoja jau antrą dešimtį pasirodymų. Metus pradėję meilės romansais regioninėje romansų šventėje „Žiemos reveransas“ Ukmergėje, kūrybinį sezoną užbaigė nerdami į pažintį su pamario krašto tradicijomis Juodkrantėje.
Saulėtą Verbų sekmadienio popietę „Viešia“ dalyvavo Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblio „Radasta“ Aukso paukštės įteikimo iškilmėse. Pavasarį visą būrį folkloro ansamblių į unikalų Gamtos ir Jurginių papročių festivalį „Jurgi, paimk raktus“ pakvietė Palangos kultūros ir jaunimo centras. Čia Neveronių ansamblis kartu su kitais folkloro ansambliais iš visos Lietuvos linksmai žygiavo iškilmingose eitynėse su žirgais, ragais ir skudučiais į Birutės parką, kur gamtos ir folkloro sutartine „Žemė kėlė žolę“, gražiausiomis pavasario dainomis ir muzika sveikino atbundančią žemę. Ant Birutės kalno ansambliai kūrė mistines apeigas, čia liejosi dainos, vyko tradiciniai „Žirgapolkės naktišokiai“, jurginėjimas prie rotondos ir suneštinės kiaušinienės kepimas.
Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ – ne šiaip festivalis: jau 52-ąjį kartą vykstantis renginys tapo svarbia etninės kultūros sklaidos, plėtros, dabarties ir istorijos dalimi, savotiškais visos Lietuvos folkloro gerbėjų „atlaidais“, suburiančiais itin plačią folkloro mylėtojų auditoriją. Festivalyje „Viešia“ pristatė savo programą „Namai – mūsų gyvenimas“, dalyvavo festivalio dalyvių eisenoje ir baigiamajame koncerte “Jau sutemo temela”.
Ne tik dainos, bet ir reikšmingi įvertinimai
Vasara ansambliečiams pakviesti noriai lekia į bet kurį Lietuvos kraštą – susitikti su gausia folkloro bendruomene, pasidalinti naujomis dainomis ar tautosakos lobyno atradimais, smagiai patrypti rateliuose.
Liepą „Viešia“ jau 8-ąjį kartą atstovavo Kauno rajoną Šiauliuose vykusiame 10-ajame tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“. „Viešia“ dalyvavo tradicinio dainavimo ir instrumentinių muzikos grupių kategorijose, dviejuose koncertuose – šokių mokymuose ir baigiamajame festivalio koncerte.
„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad tarp 12 pasaulio šalių tradicinių instrumentinių muzikos grupių kategorijoje buvome įvertinti III vietos laureato diplomu, – pasitenkinimo neslepia vadovė. – Šis konkursas-festivalis yra vienas geriausių ir profesionaliausių folkloro renginių Pabaltijo šalyse, o toks įvertinimas yra didelė paskata kolektyvui eiti pasirinktu keliu.“
Ansamblio nariai patenkinti, kad turėjo progą susipažino su dvylikos šalių tradicijomis, tautinio kostiumo dėvėjimo tradicijomis, folkloru , muzika ir šokiu.
Naujų žanrų išbandymas ir dainos iki paryčių
Keliaudamas su įvairiomis programomis po visą šalį, ansamblis „Viešia“ prioritetą teikia Kauno rajono renginiams. Šįmet Kauno rajono 70-mečio šventei etnografė Jolanta Balnytė parengė specialią renginio dalį – folkloro programą „Greta upių ir dainų“. „Viešia“ dalyvavo šventėje, vakare pristatė tautinį kostiumą, dainas, ratelius ir šokius tarptautinėje vakaronėje. Šventės finalas – įspūdingas specialiai šiai sukakčiai sukurtas miuziklas „Smaragdo žiedu“. Fantastinė kūrybinė komanda, garsiausi Lietuvos dainininkai ir atlikėjai, šokių trupė, choras suteikė „Viešiai“ transformuotis naujame žanre.
Entuziastingi ansambliečiai 6-ąjį kartą priėmė kvietimą dalyvauti respublikiniame folkloro festivalyje „Subatėlės vakarėly…“, kurį jau dvidešimtus metus organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcija. Per tris festivalio dienas ansambliečiai koncertavo Darželių, Mančiagirės, Puvočių kaimuose, prie Kastinio ežero Marcinkonyse.
Kolektyvas leidosi į naujas pažintinės ir patyrimines patirtis: susipažino su Marcinkonių kaimų etnografija, senaisiais Dzūkijos krašto žmonėmis ir amatais, kulinariniu paveldu ir nepaprastai gražia tarme, keliavo basomis Grūdos vingiais. O kur dar smagios ir trankios vakaronės, bendros dainos iki paryčių, maudynės Kastinio ežere!
„Viešia“ – ištikimas respublikinės Dainavos krašto folkloro šventės dalyvis. Šiųmetė šventė buvo ne tik skirta Lietuvių liaudies dainų metams paminėti, bet ir „Druskinininkų – Lietuvos kultūros sostinės 2025“ renginių svarbi dalis. Per tris šventės dienas ansamblis pasirodė koncertuose „Aisim in daržalį“, „Senobinės giesmės:dzūkų vienbalsės dainos=sutartinės“, „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“, dalyvavo muzikiniuose pasikalbėjimuose-akcijoje „Nepyk, man pacinka folkloras“ ir folkperformanse „Mėlyna giesmė M.K. Čiurlioniui“. Folkloro ansamblis ne tik koncertavo, bet ir turiningai praleido laiką: pabuvojo Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „AQUA“, kūrybinėse edukacijose ir ekskursijoje po Druskininkus, skirtą Čiulioniui.
Sezono pabaigai – dainos pajūrio vėjuose
Vasarai baigiantis kolektyvas viešėjo Juodkrantėje: čia vyko XVIII folkloro šventė „Pūsk, vėjuži“, kurioje dėmesys skirtas pamario krašto etninės kultūros paveldo pristatymui. „Viešios” nariai susitiko su senais bičiuliais, įgijo naujų draugų. Šventėje drąsesni ansambliečiai „bėgo maružėmis“, t. y. plaukiojo senuoju žvejų laivu „Reizine“, „šmekiojo“, arba ragavo rudeninės keptos žuvies ant vytelių ir kito kulinarinio pamario paveldo. Kolektyvas pasirodė koncertuose „Vėjų sodai“, „Dainų tiltai“ ir „Ko neužpustė laiko vėjai“, smagiai pasišoko vakaronėje su kapela „Raskila“.
Šia koncertine išvyka į Juodkrantę „Viešios“ ansamblis palydėjo vasarą ir užbaigė kūrybinės veiklos sezoną.
Pasak M. L. Rėzos, „tautos daina yra tyriausias tautos sielos perlas ir, jei tauta žūva, dažnai ji dar gyvena savo dainose“. Su šia mintimi etnografė, folkloro ansamblio „Viešia“ vadovė nuoširdžiausiai dėkoja ansambliečiams, jų šeimynos nariams – už bendrystę, vienybę ir neišsenkančią energiją. Ir, žinoma, kitą sezoną kviečia į kolektyvą prisijungti naujus narius, mėgstančius dieną pradėti ir užbaigti su daina.
